nutvanėti — nutvanėti, nùtvani, ėjo 1. tr. užlieti, užtvindyti: Lietus laukus nutvanėjo Jnšk. | impers.: Pavasariais čia kasmet laukus nùtvani Grž. 2. intr. pažliugti, įmirkti: Užlietas laukas nutvanėjo ir smilgos tik auga, ne rugiai J. 3. intr. Anč… … Dictionary of the Lithuanian Language
tvanėti — tvanėti, tvãni ( ėja Rtr, RŽ, KŽ, tvãna NdŽ; Kos57), ėjo intr. Zp, Ps 1. būti patvinusiam, išsiliejusiam, telkšoti. 2. gesti nuo vandens, prigerti, šusti: Rugiai tvanėte ištvanėjo, t. y. sušuto ir smilgos auga dognėse J. tvanėti; ištvanėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
užtvanėti — užtvanėti, ùžtvani, ėjo 1. tr. užtvindyti, užlieti, apsemti: Tą pakriaušę Lėvuo kasmet užtvanėja Pin. 2. intr. užtvinti: Kai užtvanė̃s, nebeprieisit [prie šieno] Pin. tvanėti; ištvanėti; nutvanėti; užtvanėti … Dictionary of the Lithuanian Language